BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įvarčių daug; džiaugsmo nelabai

Na va, prieš “Grand Slam” savaitgalį situacija ir išaiškėjo. Ne ne, šio sezono čempionas (United) karūnuotas šį savaitgalį dar nebus. Laiko dar daug, rungtynių irgi nemažai, tačiau vakar vykusios vos dvi Premier lygos rungtynės atsakė į keletą klausimų.

Pradėsiu nuo United. Jų rungtynių, tiesa, nemačiau, tačiau viskas su jais aišku. Žaidė Ronaldo (šiose rungtynėse netgi ryšėdamas kapitono raištį), žaidė dar 10 kitų (tarp kurių ir iš žiemos miego prižadinti atsarginiai Pique, Saha ar Fletcheris). Ronaldo įmušė tiek kiek reikėjo (vakar pakako poros įvarčių), likę nepraleido, Fergusonas patenkintas tvarkaraštyje pasižymėjo paukščiuką ir, patausojęs savo lyderius, gali ramiai ruoštis rungtynėms su Liverpool.

O štai tuo pat metu už kelių šimtų mylių į pietus įvykiai keitėsi it kaleidoskope. Kaip bebūtų keista, startinę sudėtį rungtynėms su Tottenhamu Grantas pasirinko gerai. Vietą startinėje sudėtyje po ilgokos pertraukos turėjo užleisti Ballackas, tačiau vokietį su kaupu atstojo kitas Michaelis - Essienas. Ir prasidėjo viskas neblogai - Drogba jau trečią minutę išvedė Chelsea į priekį. Neilgai trukus kamuolį į tinklą pasiuntė ir J. Cole'as. Deja - iš nuošalės.

O tada prasidėjo… Iš pradžių savo įvartį pelnė Lygos taurės finalo didvyris Woodgate'as. Chelsea susiėmė ir dar po dešimties minučių vėl išsiveržė į priekį - pasižymėjo Essienas. Komandos žaidė nepaprastai dinamišką futbolą, kvojo dėl kiekvienos aikštės pėdos, dėl kiekvieno kamuolio. Didelis tempas pakenkė tikslumui, abi komandos daug ir dažnai klydo perduodamos kamuolį. Kėlinio pabaigoje prasiveržė ir emocijos, o bandymai perimti kamuolį tapo vis labiau nutrūktgalviškais. A. Cole'as aiškiai nutarė, kad Eduardo reikia palatos kaimyno ir tiesiomis kojomis atakavo Alaną Huttoną. Huttonui, tiesa viskas baigėsi kur kas geriau nei kroatui - brazilui. Cole'as per daug skųstis irgi negalėtų - teisėjas apsiribojo geltona kortele. Ties raudonos kortelės riba bvalansavo ir Robbie Keane'as, geltonos neišvengė (visiškai nepelnytai) Joe Cole'as.

Antrojo kėlinio pradžioje energingasis Joe Cole'as (geriausias mačo žaidėjas, ir jau eilinį kartą) pasižymėjo įvarčiu. Tiksliai apėjęs Pascalį Chimbonda Robinsoną Joey pamėgino pramušti jėga. Pavyko - atsimušęs į “Fat Rob” kojas kamuolys parašiutu nusileido į tolimąjį vartų kampą.

Mourinho laikais tokia persvara Chelsea būtų garantavusi ramų gyvenimą iki finalinio švilpuko. Bet va Mourinho laikai praėjo. Avramo Granto laikais ši persvara buvo iššvaistyta. Dar viena standartinė situacija kainavo įvartį - Berbatovas ore nurungė Terry ir preciziškai tiksliu smūgiu galva nuginklavo bejėgį Carlo. Neapleidžia nuojauta - 15 centimetrų aukštesnis Čechas šį smūgį būtų ištraukęs.

Likus dvidešimčiai minučių Grantas sumaišė Alexus. Na, matyt pamiršo, kad jo vadovaujamoje ekipoje žaidžiantis Alexas - tai ne Fenerbahce žaidimo organizatorius, o lėtas ir nepaslankus vidurio gynėjas. Kaip ten bebūtų, Alexas pakeitė puolėją Kalou, Tottenhamas ėmė spausti labai jau neaiškia taktine schema žaisti ėmusią Chelsea. Rezultato ilgai laukti neteko - dar vienas kampinis, šį kartą pamestas Huddlestone'as. 3 - 3.

Joe Cole'as (jei nebūtų Ronaldo, jis galėtų rimtai pretenduoti į metų futbolininko apdovanojimą) tarė savo žodį, vėl išvedė Chelsea į priekį ir… Na taip, buvo pakeistas. Kodėl - pasakyti galėtų nebent Grantas. Bet gal tegul geriau nesako. Neerzina.

Chelsea išleido pergalę iš rankų (nuostabiu smūgiu po Carvalho klaidos pasižymėjo Keane'as). Išleido ne tik pergalę, ne tik du taškus, bet ir puikią progą likti įsikibus į nugarą United. Dabar tiesiog privalu laimėti prieš Arsenal sekmadienį, bet net ir ši pergalė (kurios tikėtis, reikia pripažinti, sunku) nieko apčiuopiamo neduotų. Pralaimėjimas ar net lygiosios - baigtų Chelsea kovą dėl titulo. Tad sekmadienį laukia dvikova, kurios laimėti neįmanoma. Reikia pabandyti nepralaimėti.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą